VALSTYBINIS POÞEMINIO VANDENS MONITORINGAS

Valstybinio monitoringo tinklà 1997 m. sudarë 45 stebëjimo postai. Monitoringo postø struktûra paprasta: daþniausiai tai stebimøjø græþiniø, iðgræþtø á skirtingus vandeningus horizontus, krûmas. Iðimtiniais atvejais, kai greta yra skirtingos ûkinës apkrovos teritorijos (pvz., dirbamas laukas ir miðko plotai), poste gali bûti du stebimøjø græþiniø krûmai (Mikuþiai, Mickûnai). 1997 m. valstybinio monitoringo tinkle buvo 192 stebimieji græþiniai, iðgræþti á 7 vandeningus horizontus (1 lentelë).

1 lentelë. Stebimøjø græþiniø skaièius

Valstybinio monitoringo postø skaièius apskrityse pateiktas 2 lentelëje. Postø skaièius kiekvienoje apskrityje labai nevienodas, jis priklauso nuo fiziniø-geografiniø ir hidrogeologiniø teritorijos sàlygø ávairovës.

2 lentelë. Administracinë valstybinio monitoringo postø priklausomybë

Regioninio poþeminio vandens monitoringo postø, kuriuose yra stebima poþeminio vandens kokybë, iðdëstymas aplinkos poþiûriu yra racionalus, pakankamai tiksliai jà atspindintis. Didþioji hidrocheminio monitoringo postø dalis yra dirbamose þemëse ir tik treèdalis – miðkuose (3 lentelë).

Kaip paprastai, poþeminio vandens monitoringo darbø kompleksà 1997 m. sudarë vandens lygio matavimas ir poþeminio vandens mëginiø ëmimas bei jø laboratorinis tyrimas. 26 valstybinio monitoringo postuose buvo atliekamas visas darbø kompleksas, 12 hidrogeologiniø postø buvo matuojami tik vandens lygiai, o 7 postuose – tik imami vandens mëginiai. Atliktø darbø apimtis pateikiama 4 lentelëje.

3 lentelë. Valstybinio monitoringo postø pasiskirstymas pagal aplinkà

4 lentelë. Monitoringo darbø apimtis

Valstybinio poþeminio vandens monitoringo tinklas

1 – atraminiai monitoringo postai;
2 – pagalbiniai monitoringo postai;
3 – 8 – geomorfologiniai rajonai:
3 – Pajûrio þemuma,
4 – Þemaitijos aukðtuma,
5 – Vidurio Lietuvos þemuma,
6 – Baltijos aukðtuma,
7 – Pietryèiø Lietuvos smëlëtoji lyguma,
8 – Medininkø aukðtuma

Network of the National Groundwater Monitoring

1 – basic monitoring stations;
2 – supplementary monitoring stations;
3 – 8 – geomorphological regions:
3 – Baltic maritime lowland,
4 – Zemaiciø highland,
5 – Middle Lithuanian lowland,
6 – Baltic highland,
7 – Couth eastern Lithuanian sandy lowland,
8 – Medininku highland

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS MONITORINGO REZULTATAI VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTUOSE

1997 m. poþeminio vandens makrokomponentinës sudëties tyrimø duomenys pateikti 5 lentelëje. Joje ne tik palyginama pavasario ir rudens sezonai, bet ir parodoma pastarøjø dvejø metø monitoringo vidurkinë pagrindiniø vandens makrokomponentinës sudëties rodikliø koncentracijos. Gruntinio ir tarpmoreniniø vandeningø horizontø vandens cheminë sudëtis 1997 m. pavasará ir rudená skyrësi labai nedaug ir beveik nepriklausë nuo gruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimø. Pvz., bendroji mineralizacija pavasará (345,9 mg/l) buvo tik ðiek tiek didesnë negu rudená (321,1 mg/l).

Statistinë analizë parodë, kad aplinka poþeminio vandens cheminei sudëèiai turi daug didesnës átakos negu sezoniniai vandens lygio svyravimai. Visø vandens cheminës sudëties komponentø koncentracija dirbamose þemëse, iðskyrus permanganatinæ oksidacijà, yra nuo keliø iki deðimties kartø didesnë neigu miðkinguose rajonuose. Dirbamose þemëse pavasará nustatyta didesnë sulfatø ir nitratø koncentracija, didesnis visø katijonø kiekis. Tuo tarpu miðkinguose rajonuose daugumos tirtø cheminës sudëties komponentø koncentracija didesnë rudená (6 lentelë). Beveik visø pagrindiniø makrokomponentinës sudëties rodikliø reikðmës 1997 m. yra didesnës negu 1996 metais (5 lentelë). Paþymëtina, kad per pastaruosius trejus metus daugumos cheminiø komponentø koncentracija neþenkliai didëja. Poþeminio vandens kokybæ, be antropogeninio faktoriaus, gali átakoti ir daugiametë vandens cheminës sudëties kaita, susijusi su daugiameèiais lygio.

Kai kuriuose hidrogeologiniuose postuose vandens kokybë – tiek gruntiniame, tiek tarpmoreniniuose vandeninguose horizontuose – pagal kelis kokybës parametrus neatitinka Lietuvos higienos normos (HN–48–1994) reikalavimø geriamam vandeniui. Nitratai gruntiniame vandenyje virðija didþiausià leistinà koncentracijà (DLK=50 mg/l) Alantos, Mikuþiø ir Mickûnø postuose. Vertininkø poste didesnë uþ DLK (2 mg/l) amonio jonø koncentracija (2,1–3,9 mg/l). Didesnës uþ DLK amonio jonø koncentracijos nustatytos ir tarpmoreniniuose vandeninguose horizontuose Mickûnø ir Lanèiûnavos postuose. Nitratø ir amonio jonø koncentracijos, virðijanèios DLK, rastos tuose paèiuose postuose kaip ir 1996 metais. Vertininkø poste padidëjusià amonio jonø koncentracijà galime paaiðkinti hidrogeologiniø sàlygø savitumais, o likusiuose postuose, matyt, jau ryðkëja neigiamas þemës ûkio veiklos poveikis gruntiniam vandeniui. Ðio poveikio intensyvumas priklauso nuo þemënaudos pobûdþio ir stuktûros. Pvz., Mikuþiuose, kur á gruntiná vandeningà horizontà iðgræþta keletas græþiniø, charakterizuojanèiø vandens cheminæ sudëtá skirtingos aplinkos plotuose, didþiausios nitratø koncentracijos (45,6–50,5 mg/l) nustatytos intensyviai dirbamuose laukuose. Tuo tarpu Alantos ir Mickûnø postuose, kur 1997 m. rastos paèios didþiausios ðio jono koncentracijos (124,2–70,49 mg/l), be bendros þemës ûkio tarðos, matyt, dar reiðkiasi ir skirtingo intensyvumo urbanizacinë apkrova.

Bendrame monitoringo hidrocheminiø stebëjimø fone iðsiskiria ir Lanèiûnavos postas, esantis intensyvios þemdirbystës rajone. Pavasará èia nitratø koncentracija (44,5 mg/l) net dukart virðijo vidutinæ ðio jono reikðmæ dirbamose þemëse (6 lentelë). Þenkliai didesnë nitratø koncentracija, kai kur net virðijanti DLK, uþfiksuota kaip tik tuose monitoringo postuose, kur þemdirbystë yra ne lokali, o regioninë. Kokia linkme þemës ûkis veikia gruntinio vandens kokybæ, rodo daugiameèiø stebëjimo duomenø statistinë analizë. Visuose minëtuose postuose akivaizdi nitratø augimo tendencija. Nitratø histogramos miðkuose ir dirbamose þemëse taip pat skiriasi: miðkinguose rajonuose nitratø koncentracijø pasiskirstymas artimas normaliniam, o dirbamose þemëse jis artimesnis bimodaliniam. O tai tik patvirtina, kad ðiuo metu jau jauèiama apèiuopiama intensyvios þemdirbystës átaka gruntinio vandens kokybei. Kai kuriuose postuose nitratø koncentracija artëja prie DLK bei Europos Sàjungos Nitratø direktyvos nustatytos 50 mg/l ribos arba virðija jà.

Be bendros vandens cheminës sudëties, nustatytos ir mikroelementø koncentracijos poþeminiame vandenyje. Vandens mikrokomponentinë sudëtis buvo tiriama atominës absorbcinës spektroskopijos metodu (AASGK). Elementø aptikimo ribos pateiktos 7 lentelëje. Ðioje lentelëje parodytos ir didþiausios leistinos mikroelementø koncentracijos geriamame vandenyje pagal Lietuvos HN–48–1994.

7 lentelë. Mikroelementø aptikimo ribos (m g/l)

Paþymëtina, kad tokiø mikroelementø kaip ðvinas, kadmis, kobaltas, arsenas, selenas, vanadis nustatymo tikslumas priklauso nuo kai kuriø iðtirpusiø druskø (pirmiausia KCl, NaCl) koncentracijos vandenyje, todël 7 lentelëje nurodytos ðiø metalø aptikimo ribos gali keistis á vienà ar kità pusæ.

Mikrokomponentinës poþeminio vandens sudëties tyrimø parodë, kad pagal poþeminiame vandenyje nustatytà kieká mikroelementus galima suskirstyti á 3 grupes. Pirmai grupei priklauso mikroelementai, kuriø nustatytos reikðmës maþesnës uþ jø aptikimo ribà. Tai ðvinas, kadmis, vanadis ir kobaltas. Tik 4 vandens mëginiuose (5%) ið tirtø 76 (Alantos, Kojeliø, Oreliø ir Rykantø postuose) spûdiniuose vandeninguose horizontuose ðvino buvo daugiau uþ jo aptikimo ribà (1–2,2 m g/l). Kadmio, vanadþio ir kobalto kiekis visuose tirtuose vandens mëginiuose maþesnis uþ jø aptikimo ribà, iðskyrus Vertininkø (Cd=0,34 m g/l), Kojeliø (V=1–1,4 m g/l) ir Þuvinto (Co=3,6 m g/l) postus. Pirmai grupei galima priskirti ir vará, nes jo kiekis vandenyje net 58 vandens mëginiuose (76%) ið 76 buvo maþesnis uþ jo aptikimo ribà. Nustatytos vario koncentracijos kinta nuo 1 iki 31,2 m g/l. Didþiausias vario kiekis uþfiksuotas gruntiniame vandenyje Kojeliø, Dûkðto ir Rokø postuose.

Antroje grupëje yra tokie elementai kaip nikelis, chromas, cinkas ir manganas. Daugumos jø koncentracijos svyruoja nuo vieno iki keliø deðimèiø mikrogramø litre. Ið ðiø mikroelementø maþiausiai vandenyje yra chromo, jo koncentracija daþnai maþesnë uþ 1 m g/l, o kai kuriuose vandens mëginiuose – net uþ 0,01 m g/l. Chromas nejautrus kitø elementø padidëjusioms koncentracijoms, todël jo aptikimo riba yra gerokai jautresnë negu kitø mikrokomponentø.

Treèiai grupei priklauso geleþis ir stroncis. Pastarøjø koncentracija poþeminiame vandenyje, palyginti su kitø mikrokomponentø, yra labai didelë ir daþnai siekia net kelis tûkstanèius m g/l. Didþiausi geleþies kiekiai tiek gruntiniame, tiek spûdiniame vandenyje uþfiksuoti Dûkðto (4800–10026 m g/l), Kojeliø (2076–4017 m g/l), Mickûnø (4012 m g/l), Þuvinto (4075 m g/l), Trinkuðkiø (3050–3094 m g/l) postuose (4 priedas). Palyginti daug stroncio rasta tarpmoreniniuose horizontuose Aukðtakalnio ir Mickûnø (nuo 1040 iki 2140 m g/l) bei gruntiniame ir spûdiniame vandenyje Iciûnø ir Karajimiðkio (1540–3370 m g/l) postuose. Didþiausios stroncio koncentracijos vandenyje, matyt, susijusios su karbonatiniø uolienø, praturtintø stronciu, paplitimu.

Mikroelementø koncentracijos gruntiniame vandenyje þenkliai didesnës negu spûdiniame (8 lentelë). Tarpmoreniniuose horizontuose mikroelementø kiekiai yra didesni nei Ðventosios–Upninkø vandeningame horizonte. Taèiau ðie dydþiai deðimtis ir ðimtus kartø maþesni uþ Lietuvos higieninës normos nustatytus reikalavimus geriamam vandeniui (7-8 lentelës). Iðsiskiria Kojeliø ir Dûkðto postai: juose beveik visø mikroelementø kiekis yra kelis, o kai kuriø ir keliasdeðimt kartø didesnis negu likusioje teritorijoje. Maþiausios visø mikroelementø koncentracijos gruntiniame vandenyje uþfiksuotos vandens mëginiuose, paimtuose ið græþiniø, esanèiø miðkuose (gr. Nr. 397, 1187, 1742, 296). Taèiau tvirtinti, jog didesni mikroelementø kiekiai vandenyje yra susijæ su didesne antropogenine apkrova, kol kas negalima.

Iðsami informacija – informaciniame biuletenyje "Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 1997", Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 1998