POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS VANDENVIETĖSE

Pagal galiojančius įstatymus visos vandenvietės vykdo požeminio vandens monitoringą. Monitoringo duomenys nustatyta tvarka pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ir kaupiami atitinkamuose informacinės sistemos duomenų bankuose.

Vandenviečių požeminio vandens monitoringas susideda iš išsiurbiamo vandens kiekio (debito) registracijos, požeminio vandens lygio matavimo ir cheminės sudėties tyrimų.

Išsiurbiamo vandens kiekį registruoja ir vandens lygį eksploataciniuose gręžiniuose matuoja vandenviečių tarnybos. Jos pačios arba jas aptarnaujančios bendrovės pildo statistinę formą 1–PV „Požeminio vandens gavybos ataskaita" ir pristato ją Lietuvos geologijos tarnybai. Požeminio vandens cheminės sudėties monitoringui vykdyti samdomos privačios hidrogeologinės firmos, dažniausiai UAB „Vilniaus hidrogeologija", rečiau UAB „Grota". Pasibaigus metams, jos pristato Lietuvos geologijos tarnybai atliktų tyrimų duomenis.

Lietuvos geologijos tarnybos informacinės sistemos duomenų bazėje „Vandenvietė" yra įregistruota 221 vandenvietė.

Duomenys apie požeminio vandens gavybą 1997 m. gauti iš 161 vandenvietės, t. y. iš 73% visų registruotų vandenviečių. Požeminio vandens cheminės sudėties monitoringas buvo atliekamas 109 vandenvietėse, tai sudaro 42% visų registruotų vandenviečių. Požeminio vandens mėginiai paimti iš 308 eksploatacinių gręžinių.

Požeminio vandens monitoringas vandenvietėse

1 – atliekama išsiurbiamo vandens kiekio apskaita;
2 – atliekami požeminio vandens kokybės stebėjimai

Groundwater monitoring at waterworks

1 – registration of water extraction;
2 – monitoring of groundwater quality

POŽEMINIO VANDENS EKSPLOATACIJA

Požeminio vandens eksploatacijos analizė pateikiama pagal vandenviečių debito apskaitos duomenis, gaunamus iš vandens tiekimo įmonių (1 lentelė).

5 lentelė. Vandenviečių pasiskirstymas pagal vidutinį išsiurbiamo vandens kiekį

Vidutinis debitas, tūkst. m3/p

Vandenviečių skaičius

Suminis vidutinis debitas

Skaičius

%

Tūkst. m3/p

%
<0,5

0,5–1

1–2

2–5

5–10

10–20

20–50

>50

63

16

23

30

18

8

2

1

39,1

10,0

14,3

18,6

11,2

5,0

1,2

0,6

7,80

11,23

32,24

102,32

130,16

126,85

42,67

59,36

1,52

2,19

6,28

19,96

25,39

24,75

8,32

11,59

Iš viso:

161

100

512,61

100

Kaip ir ankstesniais metais, vyrauja smulkios vandenvietės, tačiau daugiausia vandens išgaunama vidutinio dydžio vandenvietėse, kurių vidutinis paros debitas – 5–20 tūkst. m3.

Daugiausia požeminio vandens Lietuvoje išgaunama iš kvartero amžiaus vandeningų horizontų (2 lentelė). Iš aliuvinio ir tarpmoreninių vandeningų horizontų kartu 1997 m. buvo išgauta apie 60% viso vandens kiekio. Iš priekvarterinių vandeningų horizontų intensyviau eksploatuojami tik devono Šventosios–Upninkų bei permo (vietomis kartu su viršutinio devono).

Požeminio vandens eksploatacijos mažėjimo tendencija išlieka. Vidutinis per parą išgaunamo požeminio vandens kiekis nuo 560,64 tūkst. m3 1996 m. sumažėjo iki 512,61 tūkst. m3 1997 m. (maždaug 8,5%). Didžiausiuose šalies miestuose ši tendencija dar ryškesnė (3 lentelė). Palyginti su 1996 m., vandens išgavimas čia nukrito vidutiniškai 13,5%. Labiausiai jis sumažėjo Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje – atitinkamai 22,6%, 25,9% ir 31,4%.

2 lentelė. Pagrindinių vandeningų horizontų eksploatacija

Vandeningo horizonto pavadinimas

Geologinis

indeksas

Išsiurbto vandens kiekis 1997 m.

Tūkst. m3/p

%
  1. Aliuvinis
  2. Kvartero tarpmoreniniai
  3. Paleogeno
  4. Viršutinės kreidos
    (mergeliai ir kreida)
  5. Viršutinės–apatinės kreidos
    (smėliai)
  6. Viršutinės juros
  7. Permo ir permo–viršutinio devono

  8. Žagarės
  9. Stipinų
  10. Kupiškio–Suosos
  11. Šventosios–Upninkų

aIV, mIV

agIII, agIII-II,

agII-I, agI

K2

K2+1cm+alb

J3

P2, P2+D3kr, D3kr

D3žg

D3st

D3kp–ss

D3+2šv+up

104,75

200,43

0,58

13,60

7,49

2,28

59,57

11,83

30,94

0,52

80,62

20,4

39,10

0,11

2,65

1,46

0,44

11,62

2,31

6,04

0,10

15,73

Iš viso:

512,61

100

3 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuose

Miesto pavadinimas

Išgauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m3/p

Debito sumažėjimas 1997 m. lyginant su 1990 m., %

1990

1994

1996

1997
Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Alytus

Marijampolė

261,70

185,02

92,63

50,90

54,34

32,23

19,89

209,96

163,25

67,38

37,76

40,97

26,73

15,18

154,20

117,02

55,64

24,73

31,81

15,66

10,37

153,42

90,60

41,24

21,23

21,82

17,42

9,05

41,38

51,03

55,48

58,29

59,85

45,95

54,50

Iš viso:

696,77

561,23

409,43

354,78

49,08

POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖ VANDENVIETĖSE

Šalies vandenvietėse eksploatuojamo požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinės reikšmės neviršija galiojančių geriamo vandens normų. Tačiau to negalima pasakyti apie maksimalias normuojamų cheminės sudėties rodiklių reikšmes. Daugiausia nukrypimų pasitaiko eksploatuojamuose tarpmoreniniuose vandeninguose horizontuose. Dalis jų gali būti paaiškinta hidrogeologinių sąlygų ypatybėmis, kaip antai: padidėjęs sulfatų kiekis, didelė bendroji vandens mineralizacija bei iš dalies amonio koncentracija. Tuo tarpu didelė nitratų koncentracija (Žaslių vandenvietė) arba itin aukštos permanganatinės oksidacijos reikšmės (Tauragės vandenvietė) neabejotinai sietinos su vienokia ar kitokia žmogaus ūkine veikla.

Cheminės sudėties įvairovė pagrindinių sluoksnių vandeninguose horizontuose (permo–Žagarės, Stipinų ir Šventosios–Upninkų) priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų. Sulfatų ir chloridų bei kalcio ir amonio kiekis padidėja patraukiant iš gilesnių vandeningų horizontų didesnės mineralizacijos vandenį.

 

Išsami informacija – informaciniame biuletenyje "Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 1997", Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 1998