Požeminio
vandens monitoringas
"Lietuvos požeminės
hidrosferos monitoringas 1997"
Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 1998
Požeminio vandens monitoringas yra viena iš kompleksinio aplinkos monitoringo šakų. Jo objektas - visa aktyvios požeminio vandens apykaitos zona, apimanti visus vandeningus vandeningus horizontus, tinkamus geriamam vandeniui gauti. Visiems žinoma, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje geriamojo vandens poreikiai yra tenkinami iš požeminio vandens šaltinių. Todėl savaime suprantamas dėmesys, kuris yra skiriamas požeminio vandens resursų bei jų kokybės monitoringui.
Yra dvi nuosekliai vykdomo Lietuvoje monitoringo atmainos:
Abi jos yra analogiškos metodiniu požiūriu, abi praktiškai apima visą šalies teritoriją. Formaliai jos skiriasi tik finansavimo šaltiniais ir monitoringo vykdytojais. Valstybinį požeminio vandens monitoringą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, gaudama tiesioginį finansavimą iš valstybės biudžeto. Požeminio vandens monitoringą vandenvietėse finansuoja ir tiesiogiai už jį atsako atitinkamų vandenviečių tarnybos arba jas aptarnaujančios uždarosios akcinės bendrovės
Kalbant apie valstybinį požeminio vandens monitoringą, dažniausiai turima omenyje tik viena jo dalis stebėjimų kompleksas, reguliariai atliekamas regioniniame monitoringo tinkle ir patogumo dėlei vadinamas valstybinio monitoringo tinklu. Pagrindinis šio iš esmės permanentinių stebėjimų komplekso uždavinys, atitinkantis LR Aplinkos monitoringo įstatymą, ilgalaikių požeminio vandens resursų ir jų kokybės kitimo tendencijų visoje šalies teritorijoje, atsirandančių arba galinčių atsirasti dėl gamtinių (klimatinių) ir antropogeninių (ūkinių) faktorių įtakos, įvertinimas. Šiam uždaviniui spręsti pasitelkiama metų metais kaupiama tipinė informacija pastoviame stebėjimo punktų tinkle, kuris išdėstytas atsižvelgiant į šalies gamtinių sąlygų įvairovę bei ūkinės veiklos intensyvumą. Metodiniu požiūriu požeminio vandens monitoringas organiška kompleksinio aplinkos monitoringo sudedamoji dalis.
Valstybinis požeminio vandens monitoringas plačiąja prasme apima gerokai didesnį stebėjimų ir tyrimų barą. Požeminis vanduo yra dinaminė litosferos dalis, sudėtingais funkciniais ryšiais susijusi su kitomis geosferomis ir aktyviai reaguojanti į žmogaus ūkinės veiklos intervenciją. Todėl iškyla klausimų ir uždavinių, kuriems spręsti būtini trumpalaikiai detalūs ir brangūs stebėjimai bei specialūs tyrimai. Visi šie darbai atliekami pagal atskirus projektus, finansuojamus iš valstybės biudžeto, ir organizaciniu požiūriu įeina į valstybinę litosferos monitoringo programą.
Valstybinis požeminio vandens monitoringas tai tik dalis požeminės hidrosferos monitoringo darbų, vykdomų šalies teritorijoje. Antrąją dalį sudaro ūkio subjektų ir savivaldybių vykdomas požeminio vandens monitoringas. Pastarojo monitoringo objektas lokalūs taršos židiniai.
Išskirtinę vietą ūkio subjektų monitoringe užima požeminio vandens monitoringas, vykdomas šalies vandenvietėse. Patogumo dėlei jis dažniausiai vadinamas tiesiog vandenviečių monitoringu. Vandenviečių monitoringas praktiškai yra pagrindinis informacijos apie požeminio vandens būklės parametrų kitimus visuose eksploatuojamuose vandeninguose horizontuose šaltinis.